Vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu kiekvienais metais vis daugiau nustatoma, moksleivių turinčių laikysenos sutrikimų. Netaisyklinga laikysena apibrėžiama, kai vaiko stuburas yra nenatūralioje padėtyje, stebima asimetrija tarp kūno dalių, dėl ko sąnariai, raumenys ir slanksteliai patiria didelę įtampą. Kenčia ne tik vaiko fizinė, bet ir psichologinė sveikata.
Dažniausi kūno laikysenos sutrikimai, kurie pastebimi tarp moksleivių – tai padidėjusi juosmeninė lordozė (1 pav.), padidėjusi krūtininė kifozė (2 pav.), pakumpusi laikysena (3 pav.), tiesi laikysena (4 pav.) ir kifozinė – lordozinė laikysena (5 pav.).
1 pav. a Įprastas stovėjimas, šoninis vaizdas. Padidinta juosmeninė lordozė, padidintas dubens pasvirimas į priekį, padidinta kelių tiesimo amplitudė (hiperekstenzija). b Sutrumpėjusių (raudona spalva) ir išilgėjusių (mėlyna spalva) skeleto – raumenų scheminis vaizdavimas. (Czaprowski ir kt., 2018)
2 pav. a Įprastas stovėjimas, šoninis vaizdas. Padidinta krūtininė kifozė, galvos, pečių protrakcija (atsikišimas į priekį) ir menčių atsikišimas. b Sutrumpėjusių (raudona spalva) ir išilgėjusių (mėlyna spalva) skeleto – raumenų scheminis vaizdavimas. (Czaprowski ir kt., 2018)
3 pav. a Įprastas stovėjimas, šoninis vaizdas. Galvos protrakcija (atsikišimas į priekį), padidintas dubens pasvirimas į priekį, padidinta krūtininė kifozė, padidinta kelių tiesimo amplitudė (hiperekstenzija) b Sutrumpėjusių (raudona spalva) ir išilgėjusių (mėlyna spalva) skeleto – raumenų scheminis vaizdavimas. (Czaprowski ir kt., 2018)
4 pav. a Įprastas stovėjimas, šoninis vaizdas. Patiesinta juosmeninė lordozė, patiesinta apatinė krūtininės kifozės dalis, dubuo neutralioje padėtyje. b Sutrumpėjusių (raudona spalva) ir išilgėjusių (mėlyna spalva) skeleto – raumenų scheminis vaizdavimas. (Czaprowski ir kt., 2018
5 pav. a Įprastas stovėjimas, šoninis vaizdas. Padidintos juosmeninės lordozės ir padidintos krūtininės kifozės kombinacija. b Sutrumpėjusių (raudona spalva) ir išilgėjusių (mėlyna spalva) skeleto – raumenų scheminis vaizdavimas. (Czaprowski ir kt., 2018
Taip pat svarbu paminėti, kad viena iš labiausiai paplitusių stuburo deformacijų tarp vaikų ir paauglių yra skoliozė. Kai yra matomas šoninis stuburo iškrypimas, kuris gali būti mažas, vidutinis arba didelis. Skoliozė laikoma tada, kai stuburo šoninis iškrypimas yra daugiau nei 10 laipsnių, kuris nustatomas atlikus rentgeno nuotrauką. Būtina žinoti, kad netaisyklinga laikysena negali sukelti skoliozės. Skoliozė yra liga, kurią anksti diagnozavus ir pritaikius tikslingą, kompleksinį gydymą galima sustabdyti jos progresavimą. Stuburo iškrypimai jau gali būti pastebimi apie 6 – 8 vaiko metus. Tačiau net 80 procentų atvejų nustatoma tik prasidėjus vaiko lytiniam brendimui, kai pagreitėja jo augimas ir stuburo iškrypimo laipsnis progresuoja. Mergaitėms 11 – 12 metų amžiuje, o berniukams 13 – 14 metų amžiuje stuburo iškrypimo progresavimas gali padidėti daugiau nei 10 laipsnių per metus.
Nėra nustatytos vienos tikslios šios ligos priežasties, nes tai multifaktorinė priežastis. Manoma, kad skoliozė gali būti susijusi su paveldimumu. Taip pat šią ligą sukelti gali tam tikros nervų ir raumenų ligos, tokios kaip cerebrinis paralyžius ar raumenų distrofija, apsigimimai, turintys įtakos stuburo kaulų vystymuisi, kūdikio krūtinės ląstos operacija, stuburo sužalojimai ar infekcijos, nugaros smegenų anomalijos. Tačiau dažniausiai skoliozės priežastis nėra aiški, sudaro net 85 % atvejų. Neaiškios kilmės skoliozė vadinama idiopatinė.
Rizikos veiksniai, sukeliantys skoliozę:
- Amžius. Požymiai ir simptomai dažniausiai prasideda paauglystėje.
- Tiek berniukams, tiek mergaitėms nedidelė skoliozė išsivysto maždaug tokiu pačiu dažnumu, tačiau mergaitėms stuburo deformacijos progresavimo rizika yra daug didesnė nei berniukams.
- Šeimos istorija. Skoliozė gali pasireikšti šeimoje, tačiau dauguma vaikų, sergančių skolioze, neturi šeimoje šios ligos istorijos.
Komplikacijos esant skoliozei:
- Kvėpavimo ir širdies problemos. Esant didelio laipsnio skoliozei, krūtinės ląsta gali prisispausti prie plaučių ir širdies.
- Nugaros problemos. Žmonėms, kuriems vaikystėje buvo nustatyta didelio laipsnio skoliozė ir negydoma, suaugus gali išsivystyti spondilozė (lėtinė degeneracinė stuburo liga) dėl ko bus patiriamas lėtinis nugaros skausmas.
- Išvaizda. Kai skoliozė pablogėja, ji gali sukelti labiau pastebimus pokyčius, kaip nevienodo aukščio klubus ir pečius, krūtinės ląstos deformacijas, juosmens ir liemens poslinkius į šoną. Žmonės sergantys skolioze, dažnai susimąsto apie savo išvaizdą, turi žemesnę savivertę.
Skoliozės požymiai:
- Galvos pakreipimas į vieną pusę.
- Pečiai nevienodame aukštyje.
- Viena mentė labiau atsikišusi nei kita.
- Stebima šonkaulinė kūprelė.
- Talijos trikampis ryškiai didesnis už kitą.
- Klubai nevienodame aukštyje.
- Palinkimas į vieną pusę.
- Plokščiapadystė.
Kuo anksčiau yra nustatomi vaiko ar paauglio netaisyklingos laikysenos pakitimai, tuo anksčiau galima pradėti taikyti tinkamą koreguojančią mankštą vaikams, skoliozės atveju palaikančią mankštą. Koreguojant laikyseną vaikui taikoma kineziterapija, kurios metu atliekami, stuburo stabilizavimo, paslankumo, liemens raumenų jėgos ir ištvermės didinimo, pusiausvyros, koordinacijos lavinimo bei tempimo pratimai. Deja yra klaidinga manyti, kad šiuo metu ypač išpopuliarėję nugaros laikysenos korektoriai, lengvai ištaisys vaiko laikysenos bėdas. Naudojant nugaros laikysenos korektorių, raumenys kurie atsakingi už taisyklingą laikyseną, bus atsipalaidavę dėl ko tik dar labiau nusilps ir laikysena blogės. Taip pat koreguojant netaisyklingą laikyseną, tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikui būtų parinkta ergonimiška darbo vieta, kuprinės svoris neviršytų 10 % jo kūno svorio, būtų nešiojama taisyklingai ant abiejų pečių, nemiegotų ant minkšto čiūžinio bei būtų užtikrintas vaiko pakankamas fizinis aktyvumas.
Taigi su specialistų, vaiko ir tėvų pastangomis, galima nustatyti ir koreguoti netaisyklingą vaiko laikyseną tokiu būdų išvengiant tolimesnių komplikacijų ir išlaikant vaiko puikią gyvenimo kokybę.
