Netaisyklinga laikysena ir skoliozė: kas tai ir kaip gydyti?

Netaisyklinga laikysena yra fiziologinė būsena, kuri neatitinka natūralios stuburo ir sąnarių padėties, matosi menčių asimetrija, pečių juostos asimetrija. Ši būsena atsiranda paauglystėje spartaus stuburo augimo metu, kai raumenys ir raiščiai nespėja prisitaikyti prie besivystančio stuburo. Tai gali sukelti raumenų disbalansą, skausmą. Netaisyklinga laikysena dažnai atsiranda dėl ilgalaikio netaisyklingo sėdėjimo, sunkios kuprinės nešiojimo, netinkamos darbo/mokymosi vietos ergonomikos bei nepakankamo arba netinkamo fizinio aktyvumo.

Skoliozė – kas tai?

Skoliozė yra stuburo iškrypimas į šoną, lydimas slankstelių pasisukimo apie savo ašį (rotacijos). Skoliozė yra diagnozuojama liga, o ne tik laikysenos sutrikimas. Ji nepriklauso nuo išorinių veiksnių poveikio. Ši būklė atsiranda dėl netaisyklingo stuburo slankstelių augimo. Skoliozė gali būti nustatoma pasilenkus į šoną, kai matosi raumenų volelis juosmeninėje dalyje arba šonkaulinė kuprelė krūtininėje dalyje.

Skoliozės tipai:

Idiopatinė skoliozė – dažniausia forma, pasireiškianti vaikams ir paaugliams be aiškios priežasties.
Įgimta skoliozė – dėl stuburo vystymosi sutrikimų (pvz., nesusiformavę ar suaugę slanksteliai).
Antrinė skoliozė – dėl kitų ligų, pvz., cerebrinio paralyžiaus.

Ar netaisyklinga laikysena yra skoliozė?

Netaisyklinga laikysena – fiziologinė būsena, sukelta augimo ir raumenų disbalanso. Skoliozė – diagnozė, kai stuburo slanksteliai krypsta ir sukasi.

Pagrindiniai skirtumai tarp netaisyklingos laikysenos ir skoliozės:

Netaisyklinga laikysena	Skoliozė
Laikina fiziologinė būsena	Lėtinė liga (diagnozė)
Dažniausiai lemia išoriniai veiksniai	Dažniausiai dėl vidinių veiksnių (genetika)
Gydoma koreguojant padėtį, laikyseną	Reikia individualaus gydymo plano
Nėra stuburo rotacijos	Yra stuburo slankstelių rotacija

Kada skoliozė progresuoja?

Skoliozė dažniausiai progresuoja vaikystėje ir paauglystėje:

6–7 m. vaikams
12–14 m. mergaitėms
13–15 m. berniukams

Taip pat gali progresuoti suaugus, ypač negydant.

Kas dažniau serga skolioze?

Apie 80 % atvejų pasitaiko mergaitėms, berniukams – tik 20 %. Priežastys – galimai genetinės ir hormoninės.

Ar galima sportuoti sergant skolioze?

Taip! Sportuoti būtina – fizinė veikla stiprina raumenis ir padeda stabilizuoti stuburą.

Kaip išvengti skoliozės?

Formuoti taisyklingą laikyseną.
Ergonomiška mokymosi/dirbamoji vieta.
Kuprinės svoris – ne daugiau 10–15 % kūno svorio.
Kuprinę nešioti ant abiejų pečių.
Reguliarus fizinis aktyvumas.
Stebėti pečių, stuburo ir klubų simetriją.
Profilaktiniai vizitai pas ortopedą ar kineziterapeutą.

Kaip gydoma skoliozė?

<10° – Stebėjimas, kineziterapija, laikysenos kontrolė.
10–20° – Individualūs pratimai, korekcijos.
20–40° – Kineziterapija, korsetas.
>40° – Operacija, jei kitos priemonės neveiksmingos.

Pastaba: įtvarai („voriukai“) nenaudojami – jie silpnina raumenis.

Ar galima išgydyti skoliozę be operacijos?

Lengvos formos gali būti gydomos kineziterapija, pratimais ir korsetu. Sunkiais atvejais gali reikėti operacijos.

Ar būtina operacija?

Jei kreivumas >40° ir liga progresuoja – operacija gali būti būtina. Sprendžia gydytojas.

Operacijos esmė

Į stuburą įdedami implantai, kurie fiksuoja kreivą segmentą. Operacija trunka 4–5 val., fiksuota dalis tampa nejudri, bet gyvenimo kokybė nesuprastėja.

Kas yra Schroth metodas?

Nechirurginis gydymas, sukurtas Katharinos Schroth. Apima asimetrinius pratimus, korekcinį kvėpavimą, laikysenos korekciją. Kiekvienam pacientui – individuali programa.

Ar Schroth metodas veiksmingas?

Taip – tai vienas efektyviausių mokslu pagrįstų metodų. Padeda stabilizuoti stuburą, mažinti skausmą, gerinti laikyseną.