Kelio sąnario meniskų traumos
Šie du meniskai yra skirtingi:
- Vidinis (medialinis) meniskas – didesnis, labiau pusmėnulio formos, mažiau judrus dėl tvirtesnių sąaugų su sąnario kapsule, dažniau pažeidžiamas.
- Išorinis (laterlinis) meniskas – labiau žiedo formos, judresnis, rečiau traumuojamas.
Meniskų funkcijos:
- Smūgių amortizacija – meniskai paskirsto apkrovą tolygiau tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, mažindami sąnario kremzlės dilimą.
- Stabilumo užtikrinimas – meniskai didina sąnarinių paviršių tarpusavio kontakto plotą, prisideda prie kelio stabilumo kartu su raiščiais ir raumenimis.
- Sąnarinio skysčio pasiskirstymas – meniskai padeda tolygiai paskirstyti sąnario skystį, taip pagerindami sąnarinių paviršių slydimą ir mitybą.
Propriocepcija – meniskų audiniuose esantys receptoriai suteikia jutiminę informaciją apie kelio padėtį, padėdami koordinuotam judesiui ir pusiausvyrai palaikyti.
Meniskų traumų paplitimas:
Meniskų pažeidimai dažni tiek aktyviai sportuojantiems, tiek vyresniame amžiuje dėl degeneracinių kremzlės pakitimų. Jauniems, fiziškai aktyviems asmenims trauma neretai kyla staigių pasisukimų ar krypties keitimo metu, o vyresniems dažniau pasitaiko degeneraciniai meniskų plyšimai. Plyšimu vadinamas kelio sąnario menisko įtrūkimas arba jo dalies atplyšimas.
Meniskų plyšimo tipai:
- Kibiro rankenos plyšimas - menisko fragmentas atsiskiria nuo likusios menisko dalies, tačiau lieka prijungtas abiejuose galuose, suformuodamas rankenos formą. Plyšęs
menisko segmentas gali patekti į sąnario ertmę ir taip užblokuoti sąnario judesius. Ši būklė dažniausiai pasitaiko sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms. - Spinduliniai (radialiniai) plyšimai – kyla nuo menisko krašto centro link, dažniau būdingi vidiniam meniskui. Gali perkirsti visą meniską ir sutrikdyti jo vientisumą.
- Horizontalūs plyšimai – meniskas skaidomas horizontaliai, plyšys padalina meniską į viršutinį ir apatinį sluoksnius. Dažniau atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms dėl degeneracinių pakitimų.
- Kompleksiniai plyšimai – susideda iš kelių tipų plyšimų vienu metu.
Meniskų traumų priežastys:
- Staigūs sukimo judesiai, krypties keitimai – pavyzdžiui pasisukimas stovint ant vienos kojos, kai koja fiksuota ant žemės, o kūnas sukamas į šoną.
- Netinkamas nusileidimas po šuolio – nepakankamai minkštas nusileidimas gali sukelti pernelyg didelę apkrovą kelio sąnariui.
- Tiesioginis kontaktas ar smūgis į kelio šoną – rečiau, tačiau kontaktinis sportas gali sužeisti meniską.
- Degeneraciniai pakitimai – vyresnio amžiaus asmenims meniskas silpnėja, tad net nedidelė trauma gali sukelti plyšimą.
Meniskų traumų rizikos faktoriai:
- Sportinė veikla su staigiais krypties keitimais – pavyzdžiui futbolas, krepšinis, tenisas.
- Raumenų disbalansas ir silpnumas – ypač jei sutrikęs šlaunies raumenų (keturgalvio, pakinklių) balansas ir stabilumas.
- Netaisyklinga kojų ašis – kelio deformacijos (genu valgum ar genu varum) gali įtakoti didesnę apkrovą meniskams.
- Per didelis krūvis ir nuovargis – nuvargus raumenims, kelio stabilumas sumažėja, padidėja traumų rizika.
Meniskų traumų simptomai:
- Skausmas sąnario ertmėje – dažnai lokalizuotas ties pažeisto menisko puse (vidine arba išorine). Skausmas sustiprėja atliekant tam tikrus judesius, gali būti jaučiamas tik fizinio
krūvio metu arba nuolatos. - Patinimas – sukelia dėl menisko pažeidimo atsiradęs uždegimas. Kelio sąnaryje gali kauptis skystis, kuris sukelia viso sąnario ribotumą. Dažnai atsiranda ne iškart, o po kelių valandų ar kitą dieną ir išlikti gali ilgą laiką, jei pažeidimas nėra tinkamai gydomas.
- Užstrigimo, užsikirtimo jausmas – atplyšęs menisko gabalėlis gali įstrigti tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių, kas riboja judesius per kelio sąnarį.
- Sunkumas pilnai ištiesinti arba sulenkti kelį – judesiai tampa riboti, gali pasireikšti „spragsėjimas“ lenkiant ar tiesiant.
- Nestabilumas – pažeistas meniskas gali netinkamai stabilizuoti kelio sąnarį, todėl jaučiamas nestabilumas, klūpčiojimas.
Meniskų traumų diagnostika:
Pirminį įvertinimą atlieka gydytojas ar kineziterapeutas, naudodamas specifinius testus, tokius kaip McMurray arba Apley testas. Svarbu išsiaiškinti simptomų atsiradimo priežastis, skausmo lokalizaciją, įvertinti kelio patinimą, temperatūrą ir judesius. Diagnozei patikslinti atliekamipapildomi tyrimai:
- Rentgenas – nors menisko nesimato, gali padėti atmesti kitus kaulinius pakitimus.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia tiksliai įvertinti plyšimo lokalizaciją, tipą, kitus sąnario pakitimus.
- Diagnostinė artroskopija – kai MRT negalimas atliekama minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kai į kelio sąnarį įvedama kamera leidžia vizualizuoti menisko pažeidimą.
Meniskų traumų gydymas:
Gydymas priklauso nuo plyšimo tipo ir sunkumo, gali būti konservatyvus arba chirurginis. Konservatyvus gydymas rekomenduojamas, kai plyšimas nedidelis, stabilus, o pacientas nėra
labai fiziškai aktyvus. Ankstyvoje stadijoje taikomas RICE metodas (poilsis, ledas, kompresija, kojos pakėlimas). Vėliau – fizioterapija, kineziterapija, skirta stiprinti šlaunies ir klubo raumenis, gerinant kelio stabilumą, sąnario judesių amplitudę, propriorecepciją. Taip pat svarbu patarti pacientui vengti skausmą sukeliančių veiklų, kuriam laikui modifikuoti fizinį aktyvumą.
Chirurginis gydymas:
- Artroskopinė menisko siūlė – jei plyšimas yra kraštuose, kur kraujotaka geresnė, meniską galima susiūti ir išsaugoti.
- Menisko rezekcija (dalinė) – kai neįmanoma sisiūti, šalinama pažeista menisko dalis, paliekant kuo daugiau sveiko audinio.
- Menisko transplantacija – labai retas gydymo metodas, taikomas, kai didžioji menisko dalis pašalinta, o pacientas yra jaunas ir aktyvus.
Meniskų traumų rizikos faktoriai:
- Sportinė veikla su staigiais krypties keitimais – pavyzdžiui futbolas, krepšinis, tenisas.
- Raumenų disbalansas ir silpnumas – ypač jei sutrikęs šlaunies raumenų (keturgalvio, pakinklių) balansas ir stabilumas.
- Netaisyklinga kojų ašis – kelio deformacijos (genu valgum ar genu varum) gali įtakoti didesnę apkrovą meniskams.
- Per didelis krūvis ir nuovargis – nuvargus raumenims, kelio stabilumas sumažėja,padidėja traumų rizika.
Meniskų traumų simptomai:
- Skausmas sąnario ertmėje – dažnai lokalizuotas ties pažeisto menisko puse (vidine arba išorine). Skausmas sustiprėja atliekant tam tikrus judesius, gali būti jaučiamas tik fizinio
krūvio metu arba nuolatos. - Patinimas – sukelia dėl menisko pažeidimo atsiradęs uždegimas. Kelio sąnaryje gali kauptis skystis, kuris sukelia viso sąnario ribotumą. Dažnai atsiranda ne iškart, o po kelių valandų ar kitą dieną ir išlikti gali ilgą laiką, jei pažeidimas nėra tinkamai gydomas.
- Užstrigimo, užsikirtimo jausmas – atplyšęs menisko gabalėlis gali įstrigti tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių, kas riboja judesius per kelio sąnarį.
- Sunkumas pilnai ištiesinti arba sulenkti kelį – judesiai tampa riboti, gali pasireikšti „spragsėjimas“ lenkiant ar tiesiant.
- Nestabilumas – pažeistas meniskas gali netinkamai stabilizuoti kelio sąnarį, todėl jaučiamas nestabilumas, klūpčiojimas.
Meniskų traumų diagnostika:
Pirminį įvertinimą atlieka gydytojas ar kineziterapeutas, naudodamas specifinius testus, tokius kaip McMurray arba Apley testas. Svarbu išsiaiškinti simptomų atsiradimo priežastis, skausmo lokalizaciją, įvertinti kelio patinimą, temperatūrą ir judesius. Diagnozei patikslinti atliekami papildomi tyrimai:
- Rentgenas – nors menisko nesimato, gali padėti atmesti kitus kaulinius pakitimus.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia tiksliai įvertinti plyšimo lokalizaciją, tipą, kitus sąnario pakitimus.
- Diagnostinė artroskopija – kai MRT negalimas atliekama minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kai į kelio sąnarį įvedama kamera leidžia vizualizuoti menisko pažeidimą.
Meniskų traumų gydymas:
Gydymas priklauso nuo plyšimo tipo ir sunkumo, gali būti konservatyvus arba chirurginis. Konservatyvus gydymas rekomenduojamas, kai plyšimas nedidelis, stabilus, o pacientas nėra
labai fiziškai aktyvus. Ankstyvoje stadijoje taikomas RICE metodas (poilsis, ledas, kompresija, kojos pakėlimas). Vėliau – fizioterapija, kineziterapija, skirta stiprinti šlaunies ir klubo raumenis, gerinant kelio stabilumą, sąnario judesių amplitudę, propriorecepciją. Taip pat svarbu patarti pacientui vengti skausmą sukeliančių veiklų, kuriam laikui modifikuoti fizinį aktyvumą.
Chirurginis gydymas:
- Artroskopinė menisko siūlė – jei plyšimas yra kraštuose, kur kraujotaka geresnė, meniską galima susiūti ir išsaugoti.
- Menisko rezekcija (dalinė) – kai neįmanoma sisiūti, šalinama pažeista menisko dalis, paliekant kuo daugiau sveiko audinio.
- Menisko transplantacija – labai retas gydymo metodas, taikomas, kai didžioji menisko dalis pašalinta, o pacientas yra jaunas ir aktyvus.
Mūsų kineziterapeutai, atsižvelgdami į individualią paciento situaciją, traumatologinio tyrimo rezultatus ir gyvenimo būdą, sudaro optimalų gydymo ir reabilitacijos planą. Mūsų tikslas – grąžinti pacientą į įprastą fizinę veiklą, pagerinti kelio sąnario stabilumą, judesių kokybę bei sumažinti pasikartojančių kelio sąnario traumų riziką.
